Pasiruošimas pirmąjam skrydžiui neįgaliojo vežimėlyje daugeliui sukelia didelį stresą. Galima pasiskaityti forumuose ar specialiai tam skirtose svetainėse, kaip viskas vyksta, tačiau iš keleto aprašytų privačių patirčių, sunku susidaryti bendrą vaizdą - kaip pereiti patikrą, kai viskas skamba dėl metalinių vežimėlio dalių, kaip pasiekti įlaipinimo vartus, įlipti į lėktuvą, savo sėdėjimo vietą, kaip išlipti?
Pateikiame keletą patarimų, kaip sklandžiai pasiruošti kelionei, kad ji sukeltų kuo mažiau streso ir paliktu tik gerus atsiminimus.
Nesvarbu ar pats įsigyjote lėktuvo bilietą, ar jums jį nupirko kažkas kitas, bent prieš dvi dienas iki skrydžio (o geriau dar anksčiau) turite pranešti oro linijų bendrovei, kad keliausite su vežimėliu. Taip pat turite tiksliai nurodyti, kaip judate (galite ar ne lipti laiptais, ar galite pats pasiekti kėdę lektuve) ir kokį vežimėlį turite. Lėktuvų bilietai su žyma, kad keliaujate invalido vežimėlyje – bendrovė atsiųs atnaujintą bilieto versiją.
Paprastai užtenka tiesiog parašyti bendrovės nurodytu el.paštu arba paskambinti telefonu (visi kontaktai būna oro linijų bendrovių svetainėse), nurodyti savo bilieto numerį ar rezervavimo kodą, paaiškinti situaciją ir viskas. Sudėtingesniais sveikatos atvejais bus paprašyta užpildyti MEDIF formą (joje nurodoma sveikatos būklė ir skrydžio detalės), ją turės patvirtinti jūsų daktaras. Paskutiniu metu šios formos prašoma itin retais atvejais.
Keleiviai, kuriems reikia palydos, turi atvykti į registraciją bent 2 valandos prieš lėktuvo išvykimą. Galite iškart prisiregistruoti - bus paimtas jūsų lagaminas, pakabinta etiketė ant vežimėlio (jis taip pat nemokamai bus gabenamas bagažo skyriuje, tačiau jame bus galima likti iki pat lipimo į lėktuvą) ir iškvietsas lydintis darbuotojas. Kartais jis ateina iš karto, o kartais reikia laukti. Tačiau dažnai jie yra labai užimti, todėl geriau neversti jų laukti. Tai jūsų pačių labui.
Kai patenkate į lydinčio asmens globą, galite visiškai atsipalaiduoti - jis padės jums atlikti pasienio patikrą, padės atlikti visus jums reikalingus dalykus, išims ir vėl sudės rankinio bagažo daiktus ir pan. Dėl patikros - normalu, kad važiuojant per patikros vartus skambės įspėjamieji signalai, tačiau dėl to jaudintis nereikia. Prie jūsų prieis pasienio kontrolės darbuotojas su pirštinėmis (prie moterų – moteris, prie vyrų - vyras), patikrins kojas, rankas, nugarą, pilvą, nuskanuos batus (gali paprašyti juos nusiimti), su veidrodžiu patikrins vežimėlio sėdynę apačioje. Gali būt atvestas ir šuo, kad jus apuostytų. Visa tai yra normali tvarka.
Paprastai viskas vyksta labia greitai – lydintis darbuotojas visur jus nuveš be eilės (arba beveik be eilės), nuveš į laukimo salę bei praneš, kada jis ar jo kolegos atvyks pasiimti įlaipinimui (dažniausia anksčiau už įlaipinimo laiką, nurodytą biliete) ir net patars, kuo užsiimti belaukiant (nurodys, kaip patekti į parduotuves ir tualetus, jei jie nėra akivaizdžiai arti). Bendrai imant, palydovais dirbantys žmonės yra labai malonūs, visur padės ir patars.
Oro uoste būnant ir turint papildomo laiko, verta pasivažinėti po jo teritoriją. Visur beveik ideali grindų danga, riedėjimas vežimėliu sukels tikrą malonumą. Iki nustatyto įlaipinimo laiko jūsų tikrai niekas nepasiges, norint apsidrausti, galima į susitikimo vietą grįžti 15-20 minučių anksčiau susitarimo. Jeigu matote parduotuves ar kavines, galite ramiai jas lankyti, sėdėti vienoje vietoje tikrai nebūtina.
Dideli oro uostai turi specialią laukimo salę žmonėms su specialiais poreikiais, o šalia šios salės yra specialus kambarys. Tai nėra tik tualetas neįgaliesiems - tai tikras vonios kambarys su dušu, praustuvu ir žinoma, tualetu. Esminis tokio dušo skirtumas nuo įprastų tas, kad tai kampelis su didžiulėm reguliuojamo aukščio lentynom ant kurių galima atsigulti ir nusiimti viską, ką reikia nusiimti.
Įprastai tualetai neįgaliesiems yra tiesiog didesni nei standartiniai ir juose įrengti turėklai arba kopetėlės (pvz. Frankfurte). Didieji sanitariniai kambariai su dušais įrengti Londone ir Kopenhagoje. Amsterdame, šalia įprasto tualeto, yra kambarys mamai ir vaikui su maža sofa, ant kurios galima prigulti ar prisėsti. Dažnas palydovas net nežino, kad oro uoste yra toks kambarys, atkakliai prašykite tokį surasti.
Yra trys variantai įlipti į lėktuvą: įlaipinimo rankove, iš ambulifto ir per rampą.
Rankove - patogiausia. Rankovė tai ilgas koridorius su pasukimais ir nuolydžiais. Juo pasiekiamas lėktuvas, o ten keleivis persodinamas į siaurą neįgaliojo vežimėlį, pervežamas į lėktuvo saloną iki savo vietos bei pasodinamas.
Ambuliftas irgi patogu, bet mažiau. Ambuliftas tai toks automobilis, kuriuo esate pakeliamas ant platformos ir važiuojate iki lėktuvo šio automobilio kabinoje (vairuotojas yra su jumis arba apačioje). Pasiekus lėktuvą vyksta tokia pati procedūra, kaip ir rankovės atveju. Su ambuliftais negerai tai, kad ne visi jie turi kondicionierius, yra šilti ir juose yra geras kvapas. Kai kuriuose oro uostuose tokiu prietaisu naudotis ypač nemalonu, nes vežant pakankamai stipriai krato, nevisada keleivis prisegamas saugos diržais. Ambuliftas naudojamas, kai rankovė užimta, sulaužyta arba jos visai nėra.
Įlaipinimas trapu – pats nepatogiausias variantas. Neįgalus keleivis persodinamas į siaurą vežimėlį, kuris gali riedėti laiptais ir užvežamas iki lėktuvo. Dažniausiai keleivis pritvirtinamas saugos diržais prie vežimėlio ir po truputį vežamas į viršų. Pasitaiko, kad oro uostai tokių specialių vežimėlių neturi ir keleivis keliamas su jo paties vežimėliu, neprisegtas saugos diržais. Tokiais atvejais pakilimo sklandumas priklauso tik nuo keliančiojo fizinio pasiruošimo. Šis variantas naudojamas tik kai nėra ambulifto ar rankovės.
Pagal taisykles neįgalieji visada įlaipinami pirmi, o išlaipinami paskutiniai, taip siekiama išvengti spūsčių.
Į savo vietą lėktuve būsite persodintas tų pačių palydovų, kurie jumis rūpinosi oro uoste (jų turėtų būti du). Keleivis persodinamas visada tuo pačių būdu, jis turi sukryžiuoti rankas ir bus perkaltas paėmus už riešų. Neįgaliajam tai labai patogu. Pagal saugos taisykles neįgalieji turi užimti vietas prie lango, jei nėra galimybės - per vidurį, bet jokiu būdu ne prie praėjimo. Nos tokios taisyklės, tačiau daugelis oro linijų bendrovių jų nesilaiko ir neįgalųjį sodina lėktuvo biliete nurodytoje vietoje, kurią keleivis gali pats pasirinkti registruodamasis internetu. Tačiau prie avarinio išėjimo neįgalus asmuo niekada nebus sodinamas.
Nuo to laiko, kai įsitaisysite savo vietoje, niekas jumis nebesirūpins - stiuardesės užduotis yra tik padėti jums pasidėti lagaminą, atnešti maisto, išnešti indus, patikrinti, ar pritvirtinti diržai (kuriuos turite užsisegti pats). Jokia fizinė pagalba neįgaliajam lėktuve nesuteikiama. Jeigu tokia reikalinga, su neįgaliuoju tūrėtų kartu keliauti giminės ar draugai. Paprašyti pagalbos lėktuvo įgulos galima, jie tikrai padės, tačiau tai nėra jų pareiga.
Prispyrus reikalui, skrydžio palydovų galima paprašyti specialaus vežimėlio, į kurį reikia persėsti pačiam arba su lydinčio asmens pagalba. Stiuardesė nuveš iki vonios kambario, o ten jau reikės tvarkytis pačiam. Viduje niekas neturi padėti ir nepadės. Iki sėdėjimo vietos vėl parveš stiuardesė, o persėsti į ją reikės taip pat be pagalbos.
Patekti į tualetą trumpame skrydyje nėra paprasta užduotis, todėl geriau visus reikalus atlikti iki skrydžio. Sudėtingiau yra su tarpkontinentiniais skrydžiais. Ilgo skrydžio metu pasinaudoti tualetu tikrai teks. Vienus gelbsti sauskelnės, kitus specialios talpos ar kateteriai. Yra oro linijų bendrovių, kurios lėktuvuose turi specialius tualetus neįgaliesiems, į juos galima įvažiuoti su vežimėliu. Tačiau taip yra ne visur, geriau apie tai susižinoti dar prieš įsigijant bilietus.
Neįgaliuosius iš lėktuvo išleidžia paskutinius. Praėjus 5–10 minučių po paskutinio keleivio išlipimo, jus lydintys asmenys ateis ir perkels į siaurą vežimėlį, perveš iki lėktuvo durų, o ten persodins į nuosavą vežimėlį. Išlipant iš lėktuvo vėl bus ta pati procedūra: rankovė, ambuliftas arba trapas. Patartina prieš skrydį įspėti lėktuvo personalą apie tai, kad norite atsiimti savo vežimėlį prie lėktuvo durų, o ne atsiimant bagažą. Visų pirma, bagažas gali dingti, tuomet dings ir vežimėlis. Antra – oro uostų vežimėliai tikrai nėra geriausios kokybės, todėl su savu bus patogiau.
Be to, nežiūrint į tai, kad yra informuotas apie neįgaliojo atvykimą, oro uostas kartais “pamiršta” apie tai ir reikia laukti lydinčio asmens su oro uosto vežimėliu. Turint savąjį tikrai paprasčiau.
Nusileidus atsisveikinate su orlaivio įgula ir jus pasitinka naujieji palydovai. Nusileidus jie jus išlaipina iš lėktuvo ir visais įmanomais būdais pritvirtinę saugos diržais specialiu autobusu nuveža prie išėjimo. Jeigu tai vyksta persėdimo oro uoste, visa ši pervežimo procedūra paprastai užtrunka iki 1:30 val., atkreipkite į tai dėmesį, kai įsigyjami aviabilietai.
Tiek laiko reikia pasiekti terminalo pastatą, pereiti pasų kontrolę, patikrinti rankinį bagažą ir patį keleivį. Rinktis skrydį su persėdimu trumpesniu negu 2 val. būtų per daug rizikinga. Gerai, jei lėktuvas nevėluoja, o oro uostas nėra toks didelis.Optimalus persėdimo laikas, kad viską suspėti - 3-4 val.
Lydintys asmenys ir toliau lydi, todėl nebijokite pasiklysti. Jie paliks jus ten, kur reikia, ir paims iš ten, iš kur reikia. Viskas yra kaip kelionės pradžioje, tik naujoje vietoje. Dažnai palydovai dėl užimtumo ir skubėjimo, bando paaiškinti, kaip pasiekti naujus išvykimo vartus pačiam ir pasišalinti. Su tuo geriau nesutikti ir reikalauti, kad jie pristatytų jus į jums reikalingą vietą iki galo.
Bagažas keliauja iki galutinio kelionės taško, jį atsiimant lydintis asmuo jums turės padėti. Palydovas atsakingas už tai, kad padėtų praeiti dokumentų patikrą, nukeltų lagaminą nuo juostos ir išvežtų jus į lauką. Dažnas palydovas linkęs tuo ir apsiriboti, tačiau jo reikia nepaleisti ir reikalauti, kad nuvežtų jus iki taksi ar visuomeninio transporto, kur jau transporto vairuotojas padės susitvarkyti su bagažu ir pristatys į jums reikalingą vietą.
Registruodamiesi jūs sutinkate su bendrosiomis naudojimosi svetaine sąlygomis.